Vokietijoje gyvena daugiau nei 9 milijonai užsieniečių – daugiausia visoje Europoje. Kasmet į ekonomiškai stiprią valstybę plūsta šimtai tūkstančių emigrantų. Skirtingos tautybės, religijos, išsilavinimai, profesijos ir politinės pažiūros pavertė Vokietiją tikru tautų katilu. Kodėl ši šalis yra tokia patraukli emigracijos kryptis?

Vokietija yra puikiai išvysčiusi savo vidaus gerovės sistemą, kurios pamatinė vertybė yra dėmesys kiekvienam žmogui, gyvenančiam šalies teritorijoje: tiek vokiečiui, tiek užsieniečiui. Šalis yra įsipareigojusi savo piliečiams garantuoti ne tik laisvę, bet ir egzistencinius pagrindus. Jeigu asmuo negali pasirūpinti pats savimi, jis sulauks pagalbos iš valstybės. Jeigu asmuo gali pasirūpinti pats savimi, bet jo pajamos nėra pakankamos oriam gyvenimui – jam taip pat padės valstybė.

Prie gyventojų gerbūvio prisidedama įvairiais būdais. Žmonėms, kurie neteko darbo arba dirba mažiau nei 15 valandų per mėnesį yra mokamos pašalpos, įprastai jų dydis - 60% nuo atlyginimo sumos buvusioje darbovietėje ir 67% auginantiems vaikus. Palankia pašalpų sistema dažnai naudojasi ekonominiai emigrantai, nes šalyje išmokos priklauso net ir praeityje Vokietijoje nedirbusiems asmenims, norint gauti jas tereikia įgyti bedarbio statusą.

Panašu, kad Vokietijoje netrūksta ir darbų. 2015 metais nedarbo lygis šalyje siekė vos 4,7 %. Paklausiausių profesijų sąrašo viršuje – gydytojai, IT specialistai, inžinieriai. Taip pat vertinami ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, turintys profesinį išsilavinimą – santechnikai, elektrikai, amatininkai. Kasmet tūkstančiai pačių įvairiausių specialybių atstovų įsidarbina tokiose vokiškose kompanijose kaip BMW, Siemens, Adidas, Vokswagen. Migrantų užimtumo lygis kasmet kyla, tai reiškia, kad jie vis geriau integruojasi Vokietijoje.

Valstybė gyventojams garantuoja palankias pensijų, draudimo sistemas, taip pat – socialines garantijas. Pensininkams ir bedarbiams yra taikomos mokestinės lengvatos. Gyvenantys Vokietijoje gali būti ramūs dėl senatvės, nes vidutiniška pensija šioje šalyje siekia apie 1000 Eur. Tiesa, Vakarų Vokietijoje ji kiek didesnė nei Rytų.

Tėvai, auginantys vaikus taip pat gauna išmokas: už pirmą ir antrą vaikus mokama po 190 Eur per mėnesį, už trečią – 196 Eur, už ketvirtą – 221 Eur. Šie pinigai, vadinami „Kindergeld“, priklauso šeimai iki kol vaikui sukanka 18 metų. Šis laikotarpis gali būti prailgintas net iki tol kol vaikui sukanka 25 metai, jeigu jis vis dar mokosi ir nedirba.

Jaunimui į Vokietiją pravartu vykti dėl mokslų. Dauguma universitetų yra valstybiniai ir nemokami. Tuo tarpu privačiuose universitetuose aukštasis mokslas gali kainuoti ir 20 tūkstančių eurų. Dažniausiai studijos vyksta vokiečių kalba, todėl norint įstoti į aukštojo mokslo įstaigą, reikia išlaikyti kalbos testą. Nepaisant to, sparčiai daugėja studijų programų vykdomų anglų kalba, šiuo metu jas siūlo mažiausiai 13 universitetų visoje Vokietijoje.

Geros darbo vietos ir atlyginimai, švari aplinka, žemas nusikalstamumo lygis, daug laisvalaikio ir kultūros renginių, patogus susisiekimas – šiomis savybėmis pasižymi Vokietija ir jos daro įtaką dažno žmogaus, svarstančio apie emigraciją, pasirinkimui. Čia atvykstama dėl įvairių priežasčių, tačiau pačios svarbiausios, ko gero, yra išvystyta gerbūvio sistema bei tvirta ekonomika, garantuojanti orų gyvenimą kiekvienam.