Paprastas būdas susigrąžinti mokesčius!

Registruokitės jau dabar, užtruksite tik kelias minutes

Užsienyje permokėtų mokesčių susigrąžina mažiau

Pra­ėju­siais me­tais už­sie­nio vals­ty­bė­se per­mo­kė­tus mo­kes­čius su­sig­rą­ži­no maž­daug 10 proc. ma­žiau lie­tu­vių, vy­ku­sių lai­ki­no dar­bo. Spė­ja­ma, kad grą­žin­ti­nos mo­kes­čių su­mos sen­ka dėl to, jog at­si­gau­nant Lie­tu­vos eko­no­mi­kai na­mo grįž­ta vis dau­giau tau­tie­čių ir ma­žiau jų iš­vyks­ta.

Lai­ki­nai už­sie­ny­je už­dar­biau­jan­čių lie­tu­vių spar­čiai dau­gė­jo maž­daug iki 2011-ųjų, kai iš­vyks­tan­čių­jų srau­tas per me­tus iš­au­go be­veik šim­tu pro­cen­tų. 2012 me­tais au­gi­mas be­veik su­sto­jo, o 2013-ai­siais emig­ran­tų jau su­ma­žė­jo 5,6 pro­cen­to. Į Lie­tu­vą grįž­tan­čių pi­lie­čių kas­met vis dau­gė­ja: per­nai jų grį­žo 9,3 proc., o 2012 me­tais - ket­vir­ta­da­liu dau­giau nei anks­tes­niais me­tais.

Kas­met vis ma­žiau pinigų

„Ga­li bū­ti, kad ge­rė­jant eko­no­mi­nei pa­dė­čiai Lie­tu­vo­je ma­žiau žmo­nių iš­vyks­ta sve­tur dėl lai­ki­no dar­bo. Per­nai per­mo­kė­tus mo­kes­čius su­sig­rą­ži­no apie 10 proc. žmo­nių ma­žiau ne­gu 2012 me­tais“, - LŽ sa­kė mo­kes­čių per­mo­kų grą­ži­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čios bend­ro­vės „RT Tax Lie­tu­va“ di­rek­to­rius Vai­das Pa­knys.

Mo­kes­čių spe­cia­lis­to tei­gi­mu, yra trys pa­grin­di­nės lai­ki­nai vyks­tan­čių­jų už­dar­biau­ti gru­pės. Pir­mo­ji - jau­ni žmo­nės, iš­vyks­tan­tys už­si­dirb­ti kon­kre­čiam pir­ki­niui, pa­vyz­džiui būs­tui ar au­to­mo­bi­liui. An­tro­ji – ne­no­rin­tie­ji il­gam ati­trūk­ti nuo sa­vo ar­ti­mų­jų, daž­nai - pa­li­kę Lie­tu­vo­je ma­ža­me­čius vai­kus. Li­ku­si da­lis – stu­den­tai, va­sa­ros se­zo­nu iš­vyks­tan­tys už­si­dirb­ti stu­di­joms ir pra­gy­ve­ni­mui Lie­tu­vo­je.

„Y­ra žmo­nių, ku­rie ke­le­tą me­tų kas­met pus­me­tį pra­lei­džia dirb­da­mi už­sie­ny­je, o li­ku­sią me­tų da­lį – na­mie su šei­ma. Bū­na, kad už­sie­ny­je nuo­lat dir­ba gi­mi­nės – tė­vai, bro­liai, se­se­rys. Gi­mi­nai­čiai kar­tais nu­vyks­ta pas juos il­giau pa­sis­ve­čiuo­ti ir tuo me­tu ten šiek tiek pa­dir­bė­ti“, - pa­sa­ko­jo V.Pa­knys.

Su­sig­rą­ži­na po 3 tūkst. li­tų

Už­sie­ny­je lai­ki­nai dir­bę gy­ven­to­jai ga­li su­sig­rą­žin­ti su­mo­kė­tus mo­kes­čius iš tų vals­ty­bių, su ku­rio­mis Lie­tu­va yra pa­si­ra­šiu­si dvi­gu­bų mo­kes­čių iš­ven­gi­mo su­tar­tis. Tai 49 vals­ty­bės, tarp ku­rių yra vi­sos ES ša­lys (iš­sky­rus Kip­rą), JAV, Bal­ta­ru­si­ja, Ukrai­na, Uz­be­kis­ta­nas ir ki­tos ša­lys.

Ta­čiau bend­ro­vės „RT Tax Lie­tu­va“ duo­me­ni­mis, apie 40 proc. lai­ki­nai sve­tur dir­bu­sių žmo­nių pi­ni­gus, ku­riuos ga­lė­tų su­sig­rą­žin­ti, pa­lie­ka už­sie­ny­je. Nors bend­ra ne­su­sig­rą­žin­tų mo­kes­čių apim­tis ma­žė­ja, ji vis dar iš­lie­ka di­de­lė – už 2010 me­tus ši su­ma sie­kė apie 20 mln. li­tų, už 2012-uo­sius – apie 16 mln. li­tų. Pra­ėju­sių me­tų duo­me­nų dar nė­ra.

Dau­giau­sia lie­tu­viai su­sig­rą­ži­na gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį, ta­čiau kai ku­rio­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Olan­di­jo­je, ga­li­ma su­sig­rą­žin­ti lai­ku ne­gau­tas vai­kams skir­tas ir ki­tas so­cia­li­nes pa­šal­pas.

Ga­li­my­bė su­sig­rą­žin­ti per­mo­kė­tus mo­kes­čius, anot V.Pa­knio, la­bai pri­klau­so nuo už­dirb­tų pa­ja­mų su­mos. Ypač di­de­lė ti­ki­my­bės per­mo­kė­tus mo­kes­čius su­sig­rą­žin­ti se­zo­ni­niams dar­buo­to­jams ar dir­ban­tiems ne­kva­li­fi­kuo­tą dar­bą. Mat kuo žmo­gus ma­žiau už­dir­bo, tuo di­des­nę mo­kes­čio per­mo­ką ga­li su­sig­rą­žin­ti.

„Svar­bus ro­dik­lis yra kon­kre­čio­je ša­ly­je tai­ko­mas ne­ap­mo­kes­ti­na­mas mi­ni­ma­lus dy­dis (NPD). Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je NPD sie­kia 8 tūkst. sva­rų, Vo­kie­ti­jo­je – apie 8,4 tūkst. eu­rų. Tad, pa­vyz­džiui, jei­gu lie­tu­vis šio­se ša­ly­se dir­bo tris mė­ne­sius ir už­dir­bo ma­žiau, pa­vyz­džiui, 6 tūkst. sva­rų ar eu­rų, jis tu­ri tei­sę su­sig­rą­žin­ti vi­sus su­mo­kė­tus mo­kes­čius. Ir prieš­in­gai, kuo už­dir­ba dau­giau, tuo ma­žiau per­mo­kų jis ga­li su­sig­rą­žin­ti“, - aiš­ki­no mo­kes­čių spe­cia­lis­tas.

Vi­du­ti­nės lie­tu­viams grą­ži­na­mos su­mos nė­ra di­de­lės. An­tai JK lai­ki­nai dir­bę lie­tu­viai vi­du­ti­niš­kai su­sig­rą­ži­na 2,5-3 tūkst. li­tų per­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

Ta­čiau pa­si­tai­ko, kad grą­žin­ti­na su­ma – ge­ro­kai di­des­nė. V.Pa­knys pri­si­mi­nė, kad ne­se­niai vie­ną lie­tu­vį iš­gąs­di­no raš­tas iš Olan­di­jos, ja­me bu­vo nu­ro­dy­ta 2,6 tūkst. eu­rų (apie 9 tūkst. li­tų) su­ma. „Vy­ras iš pra­džių pa­ma­nė, jog tiek yra sko­lin­gas ne­su­mo­kė­tų mo­kes­čių ar jam skir­ta bau­da, o pa­si­ro­dė, kad tai yra grą­žin­ti­na per­mo­kė­tų mo­kes­čių su­ma“, - šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas. Olan­di­jo­je, pa­sak jo, per­nai įvy­ko ne­ma­ži mo­kes­čių pa­si­kei­ti­mai ir grą­žin­ti­nos mo­kes­čių per­mo­kos ge­ro­kai su­ma­žė­jo.

V.Pa­knys pa­žy­mi, kad pra­šy­mą su­grą­žin­ti per­mo­kė­tus mo­kes­čius svar­bu pa­teik­ti kuo grei­čiau, nes su­ėjus tam ti­kram ter­mi­nui šaukš­tai ga­li bū­ti po pie­tų. „Ne­sug­rą­žin­ta mo­kes­čių su­ma pra­ran­da­ma ne­grįž­ta­mai pra­ėjus grą­ži­ni­mo ter­mi­nui: JK ir Olan­di­jo­je jis sie­kia 5, Vo­kie­ti­jo­je ir Ai­ri­jo­je - 4 pa­sku­ti­nius mo­kes­ti­nius me­tus“, – sa­kė V.Pa­knys.

Dau­giau­sia pi­ni­gų grįž­ta iš tų ša­lių, ku­rio­se lie­tu­viai pa­sta­rai­siais me­tais la­biau­siai mė­go dirb­ti, ta­čiau lie­tu­vių ju­dė­ji­mo kryp­tys kei­čia­si. Dau­gė­ja lai­ki­nai dir­ban­čių as­me­nų Olan­di­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, o ma­žė­ja JK, ku­ri il­gą lai­ką bu­vo pa­grin­di­nė lie­tu­vių emig­ran­tų darb­da­vė. Lie­tu­vių vie­tą da­bar ten daž­nai uži­ma ru­mu­nai ir bul­ga­rai, ku­riems ne­se­niai at­si­vė­rė JK dar­bo rin­ka.

Bau­dos dėl pa­ja­mų deklaracijų

Svar­biau­sia, pa­sak V.Pa­knio, lai­ki­nai dir­bant už­sie­ny­je su­si­rink­ti vi­sus iš­duo­da­mus do­ku­men­tus apie už­dar­bį ir pa­ja­mas, ži­no­ti dar­buo­to­jui su­teik­tą iden­ti­fi­ka­ci­jos nu­me­rį. Tai ge­ro­kai pa­leng­vi­na ir pa­grei­ti­ną mo­kes­čių su­sig­rą­ži­ni­mą.

V.Pa­knys at­krei­pė dė­me­sį, kad dir­bu­siems už­sie­ny­je Lie­tu­vos pi­lie­čiams de­rė­tų pa­si­do­mė­ti, ar to­je ša­ly­je, ku­rio­je jie dir­bo, pri­va­lo­ma pa­teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją ir ar jos ne­pa­tei­kus lai­ku gre­sia bau­dos. Taip pat la­bai svar­bu dek­la­ra­ci­jas pa­teik­ti be klai­dų, kad ne­tek­tų su­lauk­ti ne­ma­lo­nios staig­me­nos iš už­sie­nio ša­lies mo­kes­čių ins­pek­ci­jos.

Mo­kes­čių spe­cia­lis­to tei­gi­mu, ga­vus laiš­ką iš už­sie­nio ša­lies mo­kes­čių ins­pek­ci­jos su ra­gi­ni­mu dek­la­ruo­ti pa­ja­mas, į jį rea­guo­ti rei­kė­tų kuo sku­biau. Ki­tu at­ve­ju ga­li bū­ti skir­ta bau­da bei dels­pi­ni­giai. Bau­dos už vė­la­vi­mą yra ski­ria­mos ir tuo at­ve­ju, jei mo­kes­čių mo­kė­ti ne­rei­kia, ar­ba jie jau su­mo­kė­ti.

Di­džiau­sios bau­dos, pa­sak V.Pa­knio, gre­sia lai­ki­nai dir­bu­siems JK kaip lais­vai sam­do­miems dar­buo­to­jams (self-emp­loyed) ir lai­ku ne­pa­tei­ku­siems pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jos. „Šios ka­te­go­ri­jos dar­buo­to­jai vi­si be iš­im­ties pri­va­lo pa­teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas, net ir to­kiu at­ve­ju, jei­gu mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je tik už­si­re­gis­tra­vo kaip lais­vai sam­do­mas dar­buo­to­jas, bet jo­kio dar­bo ne­dir­bo. Bau­dos yra ski­ria­mos pa­gal pa­vė­la­vi­mo truk­mę, taip pat pri­skai­čiuo­jant ir dels­pi­ni­gius“, - sa­kė mo­kes­čių spe­cia­lis­tas.

V.Pa­knys pri­si­me­na at­ve­jį, kai žmo­gus ga­vo laiš­ką iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos su ra­gi­ni­mu grą­žin­ti 65 tūkst. li­tų sko­lą. Ji su­si­kau­pė per 4 me­tus, su­dė­jus ne­su­mo­kė­tus mo­kes­čius, pri­skai­čiuo­tas bau­das bei dels­pi­ni­gius. „Žmo­gui te­ko su­da­ry­ti su­tar­tį su mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ir iš­mo­kė­ti sko­lą da­li­mis“, - pa­sa­ko­jo V.Pa­knys.

Kai pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jo­se pa­tei­kia­ma klai­din­ga in­for­ma­ci­ja ir su­sig­rą­ži­na­ma per daug mo­kes­čių, ga­li bū­ti pri­skai­čiuo­ja­ma sko­la už 5 pa­sku­ti­nius mo­kes­ti­nius me­tus. Iš­si­suk­ti nuo šios sko­los, pa­sak V.Pa­knio, šan­sų ma­žai: in­for­ma­ci­ja iš už­sie­nio ša­lies mo­kes­čių ins­pek­ci­jos bus per­duo­ta Lie­tu­vos mo­kes­čių ins­pek­ci­jai.

Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad mo­kes­čių dek­la­ra­ci­jas pa­teik­ti ga­li­ma tiek gy­ve­nant už­sie­ny­je, tiek grį­žus į Lie­tu­vą. Vo­kie­ti­jo­je mo­kes­čių dek­la­ra­ci­ją už pra­ėju­sius mo­kes­ti­nius me­tus rei­kia pa­teik­ti iki ge­gu­žės 31 die­nos, Olan­di­jo­je - iki ba­lan­džio 1 die­nos. Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je mo­kes­ti­niai me­tai bai­gia­si ba­lan­džio 5 die­ną.

FAKTAI

2013 m. iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 38,8 tūkst. gy­ven­to­jų. Pa­ly­gin­ti su 2012 m., emig­ran­tų skai­čius su­ma­žė­jo 2,3 tūkst. (5,6 proc.).
2013 m. į Lie­tu­vą grį­žo 19 tūkst. Lie­tu­vos pi­lie­čių. Pa­ly­gin­ti su 2012 m., į Lie­tu­vą grį­žu­sių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­dau­gė­jo 1,6 tūkst. (9,3 proc.).
2013 m. tarp­tau­ti­nė mig­ra­ci­ja iš­li­ko ne­igia­ma – iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 16,8 tūkst. žmo­nių dau­giau, ne­gu im­ig­ra­vo (2012 m. – 21,3 tūkst.).
2013 m. 17,9 tūkst. (46,1 proc.) emig­ran­tų rin­ko­si Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, 3,3 tūkst. (8,5 proc.) – Ai­ri­ją, po 3 tūkst. (po 7,7 proc.) – Nor­ve­gi­ją ir Vo­kie­ti­ją.
2012 m. į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę emig­ra­vo 48,3 proc. vi­sų emig­ran­tų, į Ai­ri­ją – 8,6, Vo­kie­ti­ją – 7,9, Nor­ve­gi­ją – 7,7 pro­cen­to.
82,8 proc. emig­ran­tų prieš iš­vyk­da­mi iš ša­lies ne­dir­bo vie­nus me­tus ir il­giau (2012 m. – 75,4 proc.).

Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos departamentas

lzinios.lt 2014.04.02

Atgal
Į viršų